Birutės parkas ir jo centre stovintys Tiškevičių rūmai kviečia pasivaikščioti ir pažinti Palangą. Viename maršrute aplankysite Birutės kalną, koplyčią, Lurdą ir Gintaro muziejų.
Nuo viešbučio „Prie Parko“ iki rūmų su Gintaro muziejumi — apie 900 m, 12 minučių pėsčiomis. Visam žemiau aprašytam ratui kartu su muziejumi patogu skirti dvi–tris valandas.
Parkas
Parko plotas — 101,3 hektaro. Peizažinį planą XIX a. pabaigoje grafų Tiškevičių užsakymu sukūrė prancūzų kraštovaizdžio architektas Édouard'as François André kartu su sūnumi René ir belgų sodininku Buysenu de Kulonu; simboline parko įkūrimo data laikomi 1897 metai.
Parko takai jungia rūmus, parterį, tvenkinius ir pajūrio pušyną. André suplanuotos perspektyvos atveria skirtingus kraštovaizdžio vaizdus, todėl pasivaikščiojimas įdomus ir grįžtant tuo pačiu maršrutu.
Parke priskaičiuojama iki 250 rūšių introdukuotų sumedėjusių augalų ir apie 370 rūšių natūraliai augančių žolinių augalų, iš kurių 24 Lietuvoje retos. Vasarą veikia oranžerija — nuo birželio 1 iki rugpjūčio 31 d. kasdien 10.00–19.00.
Kaip valstybės saugomas botanikos parkas jis įteisintas 1960 m., tad šiandien tai vienu metu ir XIX a. dvaro sodas, ir botanikos rinkinys, ir įprastas miesto parkas, per kurį palangiškiai eina į darbą.
Rūmai ir muziejus
Neorenesansiniai rūmai pastatyti 1897 m. grafo Felikso Tiškevičiaus užsakymu. Jų autorius — vokiečių architektas Franzas Heinrichas Schwechtenas, tuo metu vienas žinomiausių Berlyno architektų.
Pietinėje rūmų pusėje įrengtas pusapvalis rožynas, priešais pagrindinį fasadą — parteris su fontanu. Vasarą čia žydi rožės, o pavasarį ir rudenį gerai matyti parterio išplanavimas.
Rūmuose veikia Palangos gintaro muziejus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys. Nuolatinė ekspozicija išdėstyta 15 salių — nuo gintaro susidarymo ir inkliuzų iki papuošalų.
Pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis muziejus uždarytas, švenčių išvakarėse dirba valanda trumpiau. Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus valandai iki uždarymo. Ekskursijas su gidu antradieniais–penktadieniais reikia užsisakyti iš anksto.
Birutės kalnas
Birutės kalnas yra pietinėje parko dalyje. Pasak legendos, čia gyveno vaidilutė Birutė, tapusi kunigaikščio Kęstučio žmona ir Vytauto motina. 1989 m. archeologai kalne aptiko pagoniško kulto liekanų.
Viršuje stovi 1869 m. pagal architekto Karolio Majerio projektą pastatyta aštuoniakampė neogotikinė Šv. Jurgio koplyčia iš raudonų plytų. Jos vitražai sukurti 1976 m.
Į Birutės kalną lipkite įrengtais laiptais ir takais — taip padėsite saugoti kalno šlaitus ir archeologinį paveldą.
Nuo kalno takas veda tiesiai jūros link, tad daugelis maršrutą čia ir baigia — nuo koplyčios iki vandens lieka kelios minutės. Apačioje — Mėlynosios vėliavos paplūdimys, apie kurį plačiau rašome paplūdimių gide.
Ko nepraleisti pakeliui
- Lurdas — 1899 m. iš natūralių akmenų sumūryta grota, pastatyta grafienės Antaninos Tiškevičienės užsakymu; ją mūrijo prancūzų meistras Bonhomme. Nuo 1997 m. — kultūros paveldo objektas.
- Skulptūra „Eglė žalčių karalienė“ — Roberto Antinio (vyresniojo) darbas, pastatytas 1960 m. prie pagrindinio tako į rūmus.
- Rotonda — 1927 m. pastatyta pučiamųjų orkestro estrada. Vasarą čia ir dabar nemokamai groja Palangos orkestras.
- Meilės alėja — takas parko pakraštyje, vedantis jūros link; iki vandens nuo jo lieka vos keliasdešimt metrų.
Kaip nueiti ratą
Patogiausias variantas: nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės įeikite į parką ir eikite rūmų link — pakeliui liks Lurdas ir „Eglė žalčių karalienė“. Prie rūmų aplankykite muziejų, kuriam verta skirti bent valandą, tada pasukite į pietus ir užkopkite ant Birutės kalno.
Nuo kalno leiskitės jūros link ir grįžkite Meilės alėja arba tiesiog paplūdimiu. Pasivaikščiojimas ratu be muziejaus trunka apie valandą, su muziejumi — dvi–tris valandas.
Maršrutą galima rinktis ir žiemą: parkas atviras ištisus metus, o muziejuje ne sezonu taikomos mažesnės bilietų kainos.
